Português
English

Brazilijos Vaikai ir ju "Nemunas"

Genovaité Breichmaniené

           Kai pradedu galvoti apie tai, kokia reiksme iseivijos gyvenime turi lietuviu tautiniai sokiai, visados prisimenu Brazilijos lietuvius, ju paprastuma, nuosirduma ir nora islikti lietuviais.

           1971 m. gruodzio 26 – antraja Kalédu svenciu diena jézuito kun. Jono Kidyko, SJ, kvieciama ir Ketvirtajai laisvojo pasaulio lietuviu tautiniu sokiu sventei ruosti komiteto siunciama isskridau i Brazilija. Sao Paulo miesta. Savo laiskuose man pries tai kun. J. Kidykas rase: "Lietuvybé cia vos berusena. Reikia gelbéti musu jaunima, bet sunku ji kuo sudominti. Butiniai atvykite..." Kun. J. Kidyka jau pazinojau, nes vasara jis su pora Brazilijos jaunuoliu buvo atvykes i tautiniu sokiu kursus, kurie vyko netoli Cikagos esancioje Jonyno vasarvietéje. Tuo laiku jis buvo apie 70 m. amziaus. Kaip ir kiekvienas kursu dalyvis, jis nepraleido né vieno sokiu, kad tik geriau ismoktu, kad isisamonintu kiekviena judesi. Galvojo, kad grizes i Brazilija galés jaunima pamokyti ir paruosti IV t.s. sventei. Bet greitai isitikino, kad tai padaryti jam bus sunku, ir pradéjo mane kviesti atvykti i Brazilija ir jam padéti.

           Ta pati vakara i jezuitu parapijos sale susirinko apie 40 abejingai nusiteikusiu jaunuoliu, kuriuos man kun. Kidykas pristaté. Daugumas ju lietuviskai nebekalbéjo, nors siek tiek suprato, ka as jiems sakiau. Dauguma ju buvo senuju Brazilijos ateiviu trecios kartos vaikai ar vaikaiciai. Atsirado vienas vyrukas is vélesniuju ateiviu, kuris puikiai kalbéjo lietuviskai ir buvo gerokai pramokés portugalu kalbos. Jis paridaré nuolatiniu mano vertéju.

           Paaiskinau jiems, kad as atvykau cia juos paruosti IV t.s. sventei, kuri ivyks po 6 ménesiu Cikagoje, o kai jau ismoks sokti, sis burys galés nuolatos dirbti. Kai jie truputi isidrasino, pasipylé klausimo daugybé – is kur jie gaus pinigu nuvyki i Amerika, kas jeigu neismoks gerai sokti, o ka jie veiks sugrize atgal, kas zinos, kad jie moka sokti lietuviskai, kas jais domésis ir t.t. Pora valandu praéjo, kol susipazinome ir as atsakiau i ju klausimus. Pries isvaziuodama buvau gavusi is sventei ruosti komiteto uztikrinima, kad stengisis jiems padéti, jeigu jie istengs ismokti sokti.

           As jiems uztikrinau, kad jeigu jie stengisis ir saziningai lankys pamokas, bus sventei pasiruose, o pinigu atsiras. O kada sugrize is Cikagos savo draugams papasakos apie sventé, kad jie dalyvavo t.s. festivalyje tarp 2000 sokéjau, kad buvo Amerikoje ir dar nuvyko i "mesku" krasta Kanada tai visi norés pamatyti, kaip jie soka, kodél jie yra tarp tu laiminguju, kad net i Amerika galéjo nuvykti. Galés savo parapijos saléje surengti koncerta, pakiviesti tévelijus, gimines ir draugus ir jiems pasirodyti, o sie pasakys savo draugams, ir taip prasidés susidoméjimas jais. Taciau reikia tvirtai pasiryzti, dirbti ir planuoti sviesia ateiti, o ji tikrai atsiras. Ta pirma vakara jau pamaciau ir sypsena ju veiduose.

           Kiekviena vakara po tris valandas tikrai nuosirdziai dirbome. Turéjome dirbti vakarais, nes kai kurie jaunuoliai jau turéjo darbus ir dienos metu buvo uzimti. Su 40 sokéju dirbti buvo sunku. Pasitarusi su kun. J. Kidyku, pacius jauniausius pasodinau ant scenos, kad jie galétu stebéti pamoka. Is vyresniuju sudaréme du ratukus ir pakaitomis su jais dirbau. Visi saziningai lanké pamokas ir po keleto dienu mano jaunuoliai tapo drasesni ir pradéjo, nors ir sunkiai, bet kalbéti lietuviskai. Vertéjias vistiek buvo reikalingas, ir tai buvo laiko gaisinimas.

           Viena vakara i sale su akordeonu ant peties iéjo Vila Zelina Sv. Juozapo parapijos vikaras kun. St. Sileika ir paklausé ar per pertrauka jaunimas nenorétu padainuoti. Jie mane labai nustebino – kiek dainu jie mokéjo. Kaip graziai lietuviskai taré zodzius. Pagyriau juos, kad taip graziai dainuoja. "Jus galétuméte taip graziai ir kalbéti lietuviskai" – sakau jiems. "Ponia, mes esame jau Brazilijos vaikai.." – atsako jie man. Praneséme tévams, kad vaikai sugris i namus valanda véliau, nes kiekviena vakara jie noréjo dainuoti. Man dar bebunant, i Brazilija nuolatiniam gyvenimui atvyko jaunas kun. Antanas Saulaitis, SJ, kuris labai mokéjo dirbti su jaunimu. Esu tikra, kad jis daug padéjo "Brazilijos vaikams" su lietuviu kalba, nes su jais vykdavo i stovyklas, skautu iskylas ir t.t. Jiems tik reikéjo, kad kas nors pastumétu juos eiti tuo lietuvisku keliu.

           Sekanti sekmadieni parodziau jiems filma, padaryta grupés, kuri jau gerai tuos sokius yra pasiruosusi sokti. Be to, noréjau parodyti, kokia turi buti sokéju apranga. Buvome pakviete ir sokéju tévus, kurie taip pat turéjo daugybe klausimo, o po to vakarais i pamokas atvydavo mamos rysuléliu nesinos pasitarti, kaip joms reikia dukrelés ar sunaus tautini drabuzi pagerinti, kad jis nesiskirtu nuo kitu. Patyriau tikrai nuosirdu ju rupesti ir prapastuma. Visi susidraugavome. Jaunimas nuvezé mane prie juros, aprodé garsu visame pasaulyje braziliska turgu, kuriame gali atrasti viska, ko tik sirdis pageidauja. Turéjau paragauti ju tautiniu gérimu, darzoviu, vaisiu ir sriubu.

           Musu bendro nuosirdaus darbo rezultai pradéjo rodytis . Paskutine darbo diena sukvietéme tévus, draugus, gimines ir suruoséme jiems koncerta. Net ir tuos jauniklius, kurie kantriai ant scenos sédéjo, buvau ismokiusi pora lengvesniu sokiu, kad ir jie jaustusi sio vakaro ir siu kursu dalyviais.

           Sypsojomés visi – ir téveliai, ir sokéjai ir, zinoma, as. Koks skirtumas buvo tarp tu jaunuoliu, kuriuos sutikau toje pacioje saléje pries dvi savaites. Is ju veidu prapuolé tas abejingumas, o kai po pasirodymo sustoje ratu dar vis dainavo kun. St. Sileikai pritariant akordeonu, nenorédami skirstytis, bet sia draugyste dar pratesti, pamaciau, kad jie atrado bendra tiksla ir malonuma siame jaukiame buryje pajusti jaunystés dziaugsma ir ji pratesti kuo ilgiau. Supratau, kad kun. J. Kidykas zinojo kuo jaunima galima sudominti ir islaikyti ji siame buryje.

           Savo grupe jie pavadino "Nemunu" ir kita karta juos sutikau Cikagoje. Jie nepadaré jokiu klaidu, nors is pradziu juos siek tiek veiké ta didelé masé jaunimo, kalbancio lietuviskai. Bet pasibaigus programai, jie susikibe ratuku su dziaugsmo asaromis akyse sokinéjo, kad jie, tie "Brazilijos vaikai", yra dalis sio didelio burio, kad jie tokie pat lietuviai. Tuo paciu laiku vyko ir jaunimo kongresas, tad jie galéjo ir tem dalyvauti, o geru zmoniu pagalba tikrai nuvyko i Kanados siaure, "Romuvos" stovykla. Visa tai buvo jiems tik krikstas, tik pradzia, nes po to kiekvienoje sventéje juos sutikau. Keitési sokéjau veidai, keitési vadovai ir mokytojai. Labai greitai ir is tu jaunuciu, kurie sédéjo ant scenos, sutikau ne tik sokéju, bet ir mokytoju tarpe. Labai dziaugiuos, kad kun. J. Kidykas suprato, jog jaunima reikia sudominti, ir kad musu bendras darbas davé graziu vaisiu. Siuos "Brazilijos vaikus" ir ju "Nemuna" matysime ir Vienuoliktoje sventéje.


Tautiniu sokiu dalyviai Sao Paulo, Brazilijoje 1971-72m. ziema

Sugrizti puslapio pradzioje

Português
English
Copyright 2000, 2001 Nemunas